godingas

godingas
2 godìngas, -a adj. (1) J, gódingas (1) Vkš garbingas: Tokia gódinga mergė, ir taip nepuikiai išejo Vkš. Vainiką pakabino ant gembei, trobos gale, godingo[je] vieto[je] S.Dauk. Svočia iš godìngo vežimo stačiai eina į klėtį JR61.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • godingas — 1 godìngas, a adj. (1) K, J godus, gobšus, šykštus: Godìngas nuomininkas KII362. Žmogus yra prie procės nebaimingas ir prie ilgo amžiaus godìngas PP70. Buvo sykį didžiai nelabas kunigas ..., godìngas be galo, be krašto Sch155. Nieko piktesnio …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baimingas — baimingas, a adj. (1) Rt, Gs, baimìngas K, Prk 1. baikštus, bailus: Ta mergaitė ir baiminga! Grš. Ans dideliai baimingas lytaus Plng. Nebaimingų yra žmonių Srd. Žmogus yra pri procies nebaimingas ir pri ilgo amžiaus godingas PP70. | prk.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • godingumas — godingùmas sm. (2) → 1 godingas: Godingùmas ant valgio KI411. Per didelis skaitymo godingùmas KII25 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • guodingas — 2 guodìngas, a adj. K; R = 1 godingas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuomininkas — ( inykas; MP215, SD133, DP476, Gs), ė smob. (1), nuõmininkas (1) K, nuominiñkas (2) K 1. N kas nuomojasi ką: Savininko santykių su darbininku esmė ta pati, kaip namų savininko su nuomininku rš. 2. SD133, Lex107, CII379, R palūkanų ėmėjas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritraukimas — pritraukìmas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193 1. → pritraukti 1. ║ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritraukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts. 2. → pritraukti 2. ║ priartinimas (apie savaiminį ar paties… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • putlus — putlùs, ì adj. (4), pùtlus Dk 1. minkštas, papuręs, pasipūtęs: Putlūs plaukai B, MŽ. Vištų plūksnų paduškos putlèsnės Ds. Ant suolo krašto tupėjo putlus kačiukas rš. Tik sniegas – minkštas, putlus – dideliais kąsniais tebekrito ant tižios… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • reikti — reĩkti, ia, ė ( o) ppr. impers. žr. reikėti: 1. Ji primokė mergaitę, ką reikė daryti, ir pagrasė, kad būtų jai negerai, jei neklausytų J.Balč. Dirbus reiks ir pasilsėti J.Jabl. Kalbėjo, kad jį, Joniuką, reiksią leisti piemenautų J.Bil. Už kašiką …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”